Get Adobe Flash player

Spindulys esu tos begalinės Šviesos, kurioje gyvenu. Joje yra mano esmė!

Vydūnas

Kovo 16 d. Lizdeikos gimnazijoje vyko mokslinė-praktinė mokinių ir mokytojų lietuvių kalbos ir literatūros konferencija „Vydūnas: tikras pažinimas ir sutaurintas žmoniškumas“, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Į konferenciją susirinkusius svečius, mokytojus ir mokinius lizdeikiečiai pasveikino literatūrine-menine kompozicija pagal Vydūną „Kokiu žmogumi nori būti šiandien?“. Konferencijos dalyvius pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis. Sveikinimo žodį tarė Lizdeikos gimnazijos pavaduotoja ugdymui Skirmantė Petraitienė, šios konferencijos iniciatorė. Šią iniciatyvą palaikė ir parėmė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius bei Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centras.

dsc_0048 1 dsc_0080 dsc_0083 dsc_0102 dsc_0121 dsc_0148 dsc_0231 dsc_0285 dsc_0364 dsc_0381 dsc_0511 dsc_0597 dsc_0635

Vydūno kūrybos ir gyvenimo tyrinėtoja, Vydūno draugijos narė Rima Palijanskaitė konferencijos dalyviams skaitė pranešimą apie Vydūno asmenybės ir gyvenimo ypatumus. Lektorės teigimu, Vydūnas visada buvo prieštaringai vertinama asmenybė. Savitas filosofas (filosofavimo pobūdžiu panašus į Antikos mąstytoją Sokratą), kaltintas neoriginalumu, vienų garbintas, kitų kritikuotas, kėlęs abejonių dėl polinkio į rytų kultūrų pažinimą, misticizmą, palikęs unikalų kūrybinį palikimą. Šis Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas yra tarpininkas tarp lietuvių ir vokiečių kultūrų. Vilius Storosta, būsimasis Vydūnas, dar būdamas vaikas mąstė „apie ypatingus savo uždavinius“, apie jam skirtą „nepaprastą pašaukimą“. Jau tada jis brendo kaip ypatingo etinio, religinio jautrumo asmenybė. Tautos mokytojo misiją Vydūnas prisiėmė sąmoningai. Tėvai, namų aplinka ir supanti gamta visokeriopai padėjo skleistis jo asmenybei, siekti intelektinės, dvasinės brandos. Jaunystėje išgyvendamas nuolatinę akistatą su mirtimi, jausdamas gyvenimo laikinumą stengėsi priartėti prie tikrojo žmoniškumo – savojo gyvenimo tikslo. Kaip teigė lektorė, daugeliui žmonių imponavo ne tiek jo kūryba, idėjos, kiek pati Vydūno asmenybė, jo taurumas, kitoniškumas, ypatingumas. Anot Vydūno, pagrindinė kiekvieno žmogaus pareiga: atskleisti savo esmę, tik savąją esmę skleisdamas, žmogus tampa išmintingas ir taurus, darnus ir sveikas, jaunatviškas ir žavus, veiklus ir kūrybingas, talentingas ir genialus. Lektorė, baigdama kalbą, pastebėjo, kad Vydūnas džiaugtųsi matydamas savo idėjų aktualumą, žinodamas, jog šiandien gilinamasi į jo asmenybę ir darbus.

Filosofas ir literatūrologas dr. Vacys Bagdonavičius pristatė pranešimą „Vydūnas apie tautą ir valstybę“. Lektorius sakė, jog ir Radviliškyje yra įspaustos Vydūno pėdos, nes čia mąstytojas lankėsi ir bendravo su jaunimu. Pranešėjo teigimu, tauta ir valstybė užima labai svarbią vietą Vydūno gyvenime. Vydūną galima būtų pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Kaip jis pats yra sakęs, svarbiausias jo gyvenimo siekis buvo „būti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinti“. Tauta tam tikru atžvilgiu prilygsta gyvam organizmui, natūraliam ūgliui, įsišaknijusiam absoliute. Tai savotiškas žmogaus analogas, turintis kūną, gyvybę, psichiką, mintis ir dvasią. Specifiniai to pasireiškimo bruožai nulemia tautos charakterį, jos dvasią, tautinės kultūros savitumą. Kitaip tariant, žmogus su tauta susijęs ir biologiškai, ir dvasiškai. Savitas tautinis atspalvis ypač ryškiai atspindi dvasinę žmogaus esmę – žmoniškumą, kurio pagrindinės apraiškos yra mokslas, menas, dorovė. Jų savitumas kaip tik ir išreiškia kiekvienos tautos kultūrai būdingą nepakartojamą charakterį. Kad tauta suvoktų savo būties prasmę, ji turi tinkamai sureguliuoti savo gyvenimo tvarką, tapti laisva ne tik politiškai, bet ir dvasiškai. Vydūnas valstybę sieja su tauta, kuri jam pagal svarbiausią savo paskirtį iš esmės yra tai, kas Platonui valstybė. Vydūno supratimu, valstybė turi sudaryti tautai kuo geresnes sąlygas realizuoti savo dvasinę potenciją, kad žmogus vis labiau atsiskleistų kaip dvasinė esybė, pasiektų tikrąją laisvę, santarvę su pačiu savimi.

VDU Lituanistikos katedros doc. dr. Indrė Žakevičienė kalbėjo apie tai, kodėl nėra lengva skaityti Vydūno kūrinius. Lektorės teigimu, Vydūno kūrinius sunku skaityti, nes vyrauja lėtas veiksmas, o jaunosios kartos mąstymas yra kitoks, todėl jaunimui sunku rasti emocinį santykį su šio kūrėjo tekstais. Lektorė pažintį su Vydūno kūriniais siūlė pradėti nuo komedijų, pavyzdžiui, „Smarkusis Kruša“ ar „Jonukas“, nes šie kūrinėliai įdomūs ir aktualūs. Anot lektorės, jeigu skaitysime Vydūną įsivaizduodami jį šiandienos situacijoje, tai jį pamatysime gyvą ir šiuolaikišką. Vydūną galime laikyti tikruoju lietuvių literatūros klasiku, nors kartais jis atsiduria klasikinės literatūros paraštėse. Lektorė ragino skaityti Vydūną, prisiminti jo idėjas bei jas aktualizuoti, pritaikyti dabartiniams laikams.

Pranešimą „Vydūnas gimnazisto akimis“ pristatė Greta Najulytė, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 2AV kl. mokinė, ją ruošė lietuvių k. mokytoja ekspertė Gražina Pilypienė.

Gabrielė Vindžigelskytė, Šilutės Vydūno gimnazijos 3G kl. mokinė, skaitė pranešimą „Vydūno geografija“. Mokinę ruošė geografijos mokytoja metodininkė Alicija Odinbergienė. Gimnazistė pristatė Vydūno gyvenimo ir veiklos žemėlapį, sukurtą su ArcGIS žemėlapių kūrimo, erdvinių duomenų valdymo ir analizės programa.

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja ekspertė Laimutė Verbickienė pristatė pranešimą „Slėpiningoji žmogaus kūno didybė lietuvių literatūroje“. Analizei pasirinkti kūriniai: I. Šeiniaus „Kuprelis“, V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, A. Škėmos „Balta drobulė“, J. Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“, V. Juknaitės „Šermenys“. Literatūros kūrinyje fizinis žmogaus kūnas, jo išorė, portretas yra veikėjų pristatymo forma ir būdas, jų charakterizavimo priemonė. Pranešėjos teigimu, Vydūnas žmogų suvokė ne vien kaip fizinį kūną, bet ir kaip jausmų ir minčių kūnus, jo vadintus gyvatomis. Mokytoja pastebėjo, kad rašytojos moterys atidžiau perteikia moters kūno subtilybes, vaizduoja besilaukiančios moters kūną. Rašytojai vaizduodami žmogaus kūną daugiausiai dėmesio skiria viršutinei kūno daliai (veidui, akims, lūpoms), rankoms (delnams, pirštams). Vidinę kūno kalbą perduoda širdis (ji plaka, tuksi, šokinėja, dunksi, net sustoja). Apibendrindama pranešimą, mokytoja teigė, kad žmogaus kūnas yra žmogaus pažinimo objektas. Veikėjai, stabėdami ir tyrinėdami kūną, gali lengviau suvokti savąjį unikalumą ir išskirtinumą, atsakyti į klausimus: ar žmogus tik biocheminių procesų mechanizmas, ar dvasinga, nepakartojamai paslaptinga gamtos dalelė. Juk ir Vydūnas ragino tapti sąmoningais, oriais, nes žmogus teauga tada, kai įveikia baimę, turi švarią širdį, nebetarnauja vergiškai kitiems.

Pasibaigus konferencijos teorinei daliai, mokiniai ir mokytojai rinkosi į praktinę konferencijos dalį – dirbtuves, kuriose skaitė ir analizavo Vydūno tekstus, aptarė bei diskutavo apie tris Vydūno išskirtas žmogaus tobulėjimo pakopas: žmogų sau, žmogų tautoje ir žmogų visatoje. Mokiniai ir mokytojai grupėje, kurią moderavo VDU doc. dr. Indrė Žakevičienė, kalbėjo apie grožinių tekstų poveikį ugdant empatiją. Skaitymas ir dalijimasis įspūdžiais – galimybė geriau suprasti ne tik kitą, bet ir save. Mokiniai su dėstytoja, naudodami atidaus skaitymo metodą, skaitė Vydūno tekstą „Varpai“, pereidami nuo žodyninių reikšmių prie subjektyvių asociacijų. Palyginę savo subjektyvias nuomones, įsitikino, jog taip galima padaryti tikslesnę išvadą apie teksto prasmę ir emocinį lauką, išsiaiškinti, kokias asociacijas kelia teksto žodžiai.

Kitoje dirbtuvių grupėje mokiniai aptarė Vydūno „Žmogų sau“. Grupės darbą moderavo Jurgita Plukienė, Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja ekspertė, ir Alvydė Panova, Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja metodininkė. Mokiniai išsiaiškino, kad žmogus, kuris niekam nevergauja, neskatina vergauti savo vaikų, nedreba dėl savo gyvybės, tiki Dievą, o ne jo bijo, didžiuojasi savo kilme, yra moralus, gina savo šeimos garbę, yra žmogus sau, tai yra laisvas.

Į trečią grupę susibūrę mokiniai, vadovaujami Ritos Šimkuvienės, Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytojos ekspertės, ir Svetlanos Sluckienės, Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytojos metodininkės, diskutavo, apie antrąją Vydūno žmogaus tobulėjimo pakopą – žmogų tautoje. Kalbėta apie tai, kad ypatingą tautos žmoniškumo atspalvį geriausiai perteikia kalba, kuri prilygsta meno kūriniui. Prieita prie išvados, kad didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti, nes vien kalbomis to padaryti neįmanoma, žmogus turi realizuoti save tautoje.

Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja ekspertė Gražina Pilypienė ir Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė mokinius pakvietė į dirbtuves „Žmogus visatoje“, kur kartu su mokiniais, dirbančiais grupėmis, aptarė Vydūno straipsnį apie žmogaus dvasinio tobulėjimo svarbą „Kaip tapti saulėtu žmogum“, išrinko svarbiausius sėkmingo žmogaus tapsmo principus – „užaugino“ Pasaulio medį ir išsiaiškino, kad žmogus visatoje yra tas, kuris per tautą ima matyti pasaulį.

Konferencijos apibendrinimo – dirbtuvių pristatymo metu prieita prie bendros nuomonės, jog Vydūno idėjos, pralenkusios laiką, ir šiandien yra nepraradusios reikšmingumo bei aktualumo. Konferencijos dalyviai turėjo progą pasigrožėti ir įvertinti Radviliškio dailės mokyklos mokinių darbų parodą, skirtą Vilhelmo Storostos Vydūno 150-osioms gimimo metinėms. Dalyviams buvo pristatyta Vaclovo Bagdonavičiaus monografija „Vydūnas“. Mokslinė-praktinė konferencija išlaisvino mokinius iš tradicinės pamokos, leido įsitikinti, jog akademiškumas nėra tik sausas mokymasis, nes mokiniai įtraukiami į aktyvų mokymo(si) procesą, kuriame mokytojas yra moderatorius ir patarėjas, ugdantis savarankiškumą bei skatinantis kūrybiškumą. Juk svarbiausias, anot Vydūno, mokytojo uždavinys – kiekvienos tautos vaiką padaryti gyvybės veiksniu, kūrybos tarnu.

Gitana Abromikienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė



Patyčių dėžutė
Reklaminis skydelis
Kuriame Lietuvos ateitį
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad gerėtų Tavo mokymosi pasiekimai?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Mukis
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien25
mod_vvisit_counterVakar0
mod_vvisit_counterŠią savaitę25
mod_vvisit_counterŠį mėnesį25