Netrukus švęsime Velykas – svarbiausią krikščionių šventę, kuria išreiškiamas džiaugsmas dėl Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Tai prisikėlimo diena, išvadavusi žmoniją nuo prigimtinės nuodėmės. Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmusios nemažai pagoniškų elementų. Taigi, marginsime kiaušinius, susėdę prie šventinio stalo tikrinsime jų tvirtumą, ragausime naminę duoną ir kitus gardžius patiekalus. Velykų tradicijomis ir papročiais pasidalino ir Radviliškio Lizdeikos gimnazijos suaugusiųjų mokymo klasių mokiniai. Aplankę Daugyvenės kraštovaizdžio draustinį, prisirinkę įvairių žolelių kiaušiniams marginti, mokiniai diskutavo apie kraštovaizdžio saugojimą. Vėliau marginome kiaušinius, prisimindami, kad margučių spalvos simbolizuoja skirtingas gamtos dalis: gelsva (dažydavo svogūnų lukštais) – javus, juoda (ąžuolo žievės nuoviras) – žemę, mėlyna (žibuoklių žiedai) – dangų, žalia (virdavo žolėse) – augalus, raudona (naudojo spanguoles) – gyvybę.

Kol marginome kiaušinius, mokiniai pasidalino šeimose esančiomis tradicijomis, kurios gana skirtingos ir įdomios. Džiugu, kad visos šeimos turi savus papročius, kuriuos puoselėja. Šią popietę ne tik prisiminėme tradicijas, bet jas ir išbandėme: tikrinome kiaušinių tvirtumą, bandėme išsiaiškinti tą žmogų, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį, ridenome kiaušinius, puošėme Velykų medį, kepėme ir ragavome duoną, užkasėme kiaušinį sode, kad būtų geras derlius šiais metais. Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustėme į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, ir pasidalinome visi po dalelę. Džiugu, kad šiuo užimtu laikotarpiu randame laiko pabūti kartu, pasidalinti tradicijomis ir papročiais.

Radviliškio Lizdeikos gimnazija, Sonata Vaitiekūnė