2011-12-26

Tėvas nubaudė savo mažametę dukrą už tai, kad ji sunaudojo visą ritinėlį vyniojamojo popieriaus.

Nepaisant to, kitą rytą mergaitė įteikė gražiai įpakuotą dovaną tėčiui ir tarė:

- Tėveli, tai tau.

Tėtis susigėdo dėl vakarykščio nesusivaldymo, tačiau jo pyktis vėl įsiliepsnojo, kai, atidaręs dėžutę, rado ją tuščią:

- Tu ką, nežinojai, kad dovanojant į dėžutę reikia ką nors įdėti?

Mažoji mergaitė pakėlė ašarotas akis į tėtį ir tarė:

- Tėveli, dėžutė netuščia. Aš pridėjau ją pilną oro bučinukų. Visus Tau, tėveli...

Sulaukėme didžiųjų švenčių - dovanų meto. Visi jų ieškome, renkame, perkame... Kiek dovanų nupirkta iš inercijos, nes juk reikia kažką padovanoti - tokia jau tradicija. Kiek praėjusių metų dovanų padėta į stalčių ir jau pamiršta? Tik kiek iš mūsų esame gavę tokias dovanas, kurias įsidėjome į širdį?

O juk kiekvienas širdy turime tokią bučinukų dėžutę, kurioje saugome artimų, mums brangių žmonių žodžius, šypsenas, palinkėjimus, kurią, sunkumams užgriuvus, prisimename, o iš jos sklindanti šiluma ir meilė mus sušildo ir teikia stiprybės per visus metus..

Giedra Urbonienė