2012-01-23 Laikas nesustabdomai bėga, o su juo ateina vienų laukiamos, kitų nelaukiamos šventės. Tenka atlikti ne tik kasdienius darbus, bet ir ruoštis joms. Norėtųsi, kad bent akimirkai ponas laikas sustotų ir leistų atsikvėpti nuo visų darbų, kurie užgula mūsų pečius. Deja, jis neklauso, kad ir kaip prašytume. Ponas individualybė. Laikas mūsų negirdi, o dažniausiai dar ir ignoruoja. Viskas, kas kažkada atrodė taip toli, ima ir nepapratai greitai priartėja.
Pagalvojęs, kad liko vos kelios savaitės iki abiturientų Šimtadienio, supranti, jog laiko poilsiui skirti tiesiog negali (būtų per didelė prabanga šiuo atokvėpiais nelepinančiu etapu). Mums, trečiokams, reikia kalnus nuversti, norint, kad Šimtadienio šventė abiturientams būtų nepamirštama. Scenarijaus rašymas, kostiumai, dainos, muzika, šokiai, repeticijos tampa mūsų kasdienybe. Darbai negali palaukti.
Sunku suprasti, ką jaučia abiturientai, žinodami, kad greitai jų dienos mokykloje bus skaičiuojamos atbuline tvarka. 100 daugeliui atrodo labai didelis skaičius: 100 matematikos uždavinių, 100 litų skanėstams, 100 kontrolinių... Deja, tai labai trumpas laikotarpis. Atrodo, visai neseniai buvo Rugsėjo pirmoji, nepastebimai pralėkė ir šv. Kalėdos, Naujieji metai, o dabar artėja Šimtadienis. Jau vasario 10 dieną ketvirtokai pradės skaičiuoti paskutines mokykloje likusias dieneles. Vieniems bus liūdna, nes mokykla jiems tapo antrais namais, kitiems - linksma, nes norisi, kuo greičiau pajusti studento duoną ir maksimaliai kibti į tikrąjį gyvenimą.
Mes tikimės, kad Šimtadienis visiems bus įsimintinas. Niekam neriedės ašaros, nebent tik iš juoko. Linksmų akimirkų nestigs ir abiturientai pradės skaičiuoti savo 100 dienų, likusių mokykloje, su šypsena veiduose ir gera nuotaika.
Eivilė Augytė