Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba, sauganti tautos savastį, istorinę praeitį ir senolių išmintį. Žynio Lizdeikos ir vaidilučių puoselėta ugnis simboliškai tebeliepsnoja Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje, kurioje vasario 14 d. jau 19 kartą vyko Lietuvos mokinių konkursas ,,Žynys“ ir rajono mokinių konkuras ,,Žyniukas“. Tradiciškai renginį, skirtą 96-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių minėjimui, pradėjo Žynys Lizdeika ir jį lydinčių vaidilučių šokis. Minėjime dalyvavo garbūs svečiai: Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Vytautas Juozapaitis, Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys ir mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė ir  vyriausioji specialistė Rasa Plukienė, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus  vadovė Rita Vaigauskienė ir metodininkė Skirmantė Petraitienė. Padėkos raštus konkursų laureatams ir daugiausiai balų surinkusiam Radviliškio rajono mokiniui įsteigė konkursų globėjas, LR Seimo narys profesorius Vytautas Juozapaitis, atminimo dovanėles Žyniams ir Žyniukams bei sėkmingiausiai konkurse pasirodžiusiam rajono Žyniui įsteigė Radviliškio rajono savivaldybės administracija, diplomus ir  prizus visiems laureatams – Radviliškio Lizdeikos gimnazija.

Sveikindama gimnazijos svečius ir konkurso dalyvius, Lizdeikos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pavaduojanti gimnazijos direktorių, Ina Bajarauskaitė  džiaugėsi, kad jauni ir žingeidūs žmonės, minėdami Lietuvos gimtadienį, savo žinias ir intelektą skiria Lietuvai. Šiemet konkurse  dalyvauja net 45 žyniai iš Jonavos, Kauno, Kelmės, Panevėžio, Tauragės, Šakių, Šiaulių miestų ir rajonų gimnazijų ir vidurinių mokyklų, o rajono mokinių konkurse ,,Žyniukas“ - daugiau nei 60 dalyvių. LR Seimo narys profesorius V.Juozapaitis, kreipdamasis į konkurso dalyvius, akcentavo, kad visi karai, politinės peripetijos prasideda nuo nežinojimo, todėl linkėjo būti protingiems, nuoširdiems ir sveikiems, nes tokie žmonės reikalingi Lietuvai. Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys teigė, kad toks konkursas, rengiamas Valstybės atkūrimo metinių išvakarėse, ypač prasmingas, nes parodo, kad mes mylime savo valstybę, gerbiame jos įstatymus ir savo jausmus parodome žiniomis.

Vertinimo komisijos pirmininkė Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkė Skirmantė Petraitienė konkurso dalyvius supažindino su konkurso vykdymo tvarka. Kol moksleiviai atsakinėjo į klausimus, dalyvius atlydėję mokytojai, tėveliai ir gimnazijos svečiai dalyvavo diskusijoje ,,Lietuvybė: mokslo ir kultūros santykiai globalizacijos kontekste“.

Diskusiją vedė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė dr. Ina Stuogė ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė dr. Daiva Šeškauskaitė. Po trumpo savo mokslinės veiklos pristatymo ir nuotaikingos K.Donelaičio laikus menančios giesmės, kurią kanklėmis atliko etnokultūros puoselėtoja D.Šeškauskaitė, dalyviai pakviesti aptarti tokius aktualius klausimus: ,,Globalizacija, tautiškumas, tapatybė: ar išsaugosime tapatybę stumdami tautiškumą į pogrindį?“, ,,Ką man reiškia būti lietuviu, gyventi Lietuvoje, kurti Lietuvai?“, ,,Kodėl reikalingas tautinis mokslo, etnokultūros puoselėjimas, ugdymas jau nuo ikimokyklinių įstaigų?“ Diskusijos vedėjos pastebėjo, kad visuomenės supratimas apie pasaulinius ir šalies mokslo pasiekimus, išradimus ir technologijas yra svarbus šalies raidos ir klestėjimo veiksnys. Todėl būtina visuomenę plačiau supažindinti su mokslininkų pasiekimais, pavyzdžiui, Lietuvoje veisiami žemaitukai (lietuvių karo žirgų veislė), vištinės žąsys (vienintelė archajiška lietuviška veislė), šiurkščiavilnės avys. Atkreipė dėmesį, kad lietuvybės ir tautiškumo puoselėjimas nebetenka pirmumo reikšmės. Mokytojai gana aktyviai įsitraukė į diskusiją. Kražių gimnazijos istorijos mokytojas pabrėžė, kad situaciją keisti reikia nuo aukščiausio lygmens, nes dabar susidaro įspūdis, kad norima perrašyti istoriją. Nors mūsų šaknys sietinos su pagonybe, vis tik kultūra į Lietuvą atėjo su krikščionybe. Gaila, kad kultūra dėl įvairių okupacijų nuvertėjo, o po Valstybės atkūrimo padaryta didžiulė klaida - neakcentuota kalba ir istorija. Mokytojas palygino Lietuvos ir Lenkijos piliečių požiūrį į savo krašto istoriją, teigdamas, kad lenkai daug geriau moka ir didžiuojasi savo šalies istorija nei lietuviai, kuriems istorija mokykloje nebėra privalomas dalykas (galima rinktis integruotą istorijos ir geografijos kursą). Šiam požiūriui pritarė ir kita istorijos mokytoja, teigianti, kad mokiniai nuo mažens daugiau supažindinami su ES kosmopolitinėmis programomis, nuolat akcentuojama ES parama, jos reklama su ES vėliava (net pakelėse), taip ugdomas Europos Sąjungos, o ne Lietuvos pilietis. Mokytoja mano, kad net mažyliai piešdami, žaisdami turėtų būti supažindinami su Lietuvos simboliais, akcentuojama jų svarba mūsų gyvenime. Geografijos mokytojos nuomone, lietuvybės, tautiškumo puoselėjimas turi prasidėti šeimose. Dažniausiai mokinys pasako ir parodo, kur yra Baikalo ežeras, bet nežino Tauragnų. Savo darbe mokytoja skatina mokinius, kurie kartu su tėvais keliauja po Lietuvą ir geba papasakoti, pristatyti įvairias vietoves ar matytus objektus.  O dėstytoja priminė, kad lietuvybės puoselėjimui gali pasitarnauti net mokykloms suteikiami vardai, kurie tarsi įpareigoja įstaigas domėtis ir puoselėti krašto istoriją. Pastebėta, kad žodžiai moko, o pavyzdys patraukia. Kuo daugiau bus nuoširdžių, su meile dirbančių žmonių kultūros ar švietimo sistemoje, tuo mažiau grėsmių kils gimtajai kalbai ir lietuvybei. Jauniausia diskusijos dalyvė, 21 vertėja iš Tauragės, mano, kad lietuvybė tikrai nenyksta, keičiasi tik forma. Nereikia stengtis įrodinėti, kad Lietuva yra už kažką geresnė, kaip tik atviras pasaulis ir padeda atrasti save, suvokti savo šaknis. Tą įrodo jos darbas - verčia filmo ,,Semi“, kurį sukūrė jauni žmonės apie etnokultūrą, tekstus. Vertėja priminė V.V. Lansbergio mintį, kad Vasario 16-osios šventę reikia patikėti jaunimui, kad jie patys suvoktų lietuvybės ir tautiškumo reikšmę. Tam pritarė ir kitas diskusijos dalyvis, pats aktyviai dalyvaujantis įvairiuose etnokultūriniuose renginiuose. Jo nuomone, būtina etnokultūrą sieti su populiariąja kultūra, tik taip galima sudominti ir paskatinti jaunąją kartą. Ypač tam tinka istorinių įvykių rekonstrukcijos, gyvųjų amatų dienos, baltų kultūros festivaliai ir panašūs renginiai. Taigi, diskusijoje tarsi prieita prie nuomonės, kad tautiškumui ir lietuvybei puoselėti yra daugybė formų ir būdų, tereikia pasitikėti jaunimu ir savo nuoširdžiu darbu rodyti pavyzdį.  

Pasibaigus konkursui po pietų pertraukos renginio dalyviai rinkosi įvairias veiklas- ,,Atradimų pamokas“. Kol buvo vertinami konkurso dalyvių darbai, vyresniųjų klasių mokiniai ir jų mokytojai pakviesti į šias pamokas: ,,(Ne) Įdomi istorija“ (istorijos mokytoja ekspertė Laima Maminskienė) ir ,,Geografija linksmai“ (geografijos mokytojas ekspertas Romusas Labanauskas). Istorijos mokytoja pakvietė prisiminti istoriją, klausantis populiarių dainų, kuriose minimi istorinių asmenybių vardai, civilizacijos ar ypatingi vietovardžiai. Trumpai supažindino ir su Radviliškio miesto istorija,  pakvietė diskusijai, kaip miesto simboliais pažymėti daiktai galėjo sukelti tarptautinį skandalą. Geografijos pamokoje buvo nagrinėjama tema ,,Propaganda: istorija ar dabartis?“ ir demonstruota mokomoji medžiaga apie įdomiausius natūralios gamtos sukurtus objektus, filmuota medžiaga apie globalines katastrofas. Moksleivių prašymu aptarta, komentuojant vaizdinę medžiagą, katastrofa Černobylio atominėje elektrinėje. Mažiausiuosius žyniukus (3-4 kl.), globojo matematikos mokytoja metodininkė Laima Duglas, vedusi pamoką ,,Paprasti atradimai“, o 5-8 klasių žyniukai kartu su prancūzų kalbos mokytoja metodininke Loreta Brobaitiene klajojo pasakų pasaulyje. Pamoka ,,Mažojo Princo atradimai Miegančios Gražuolės šalyje“ – tai žaisminga pasakų pasaulio dermė su prancūzų kalbos mokymu  ir pažintine kelione po Paryžiaus žymiausias vietas.

Po linksmųjų atradimo pamokų renginio dalyviai rinkosi į koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 96 –osioms metinėms paminėti. Gimnazijos mokiniai pristatė meninę kompoziciją ,,Sveiks, svieteli margs!“ pagal K.Donelaičio poemą ,,Metai“. Renginio globėjas, LR Seimo narys profesorius Vytautas Juozapaitis dovanojo dainą ,,Šaukiu aš tautą“ (žodžiai  - B.Brazdžionio, muzika - G.Abariaus). Paskelbtas ir apdovanotas Lizdeikos premijos laureatas. Lizdeikos premija – viena iš siekiamybių, skatinanti gerai mokytis, eiti saviugdos ir tobulėjimo keliu. Šis apdovanojimas skiriamas tik labai gerai besimokančiam, aktyviam ir visuomeniškam, gimnazijos vardą rajone, respublikoje ir pasaulyje garsinančiam Lizdeikos gimnazijos mokiniui.  2014 metų Lizdeikos premijos laureate tapo 4D klasės mokinė Miglė Remeikaitė.

Lietuvos mokinių konkurso ,,Žynys“ globėjas, LR Seimo narys profesorius Vytautas Juozapaitis įteikė Padėkos raštus ir dovanas rajono Žyniu tapusiam Šeduvos gimnazijos mokiniui Mantui Masiuliui, konkurso ,,Žynys“ laureatams - Šiaulių Didždvario gimnazijos mokiniams Kiprui Tallat-Kelpšai (1vieta, surinkta 67,5 balų) ir Kiprui Kušleikai (2 vieta- 62,5 balų) ir trečiosios vietos laimėtojui,  Šiaulių J.Janonio gimnazijos mokiniui Odminui Gediminui (59 balai).  Apdovanoti ir rajono mokinių konkurso ,,Žyniukas“ laureatai: 3kl. grupėje  laimėjo Saulė Buivytė (1 vieta - V.Kudirkos pagrindinė mokykla, mokytoja ekspertė Rasmuta Valčiukienė), Roberta Jurpalytė (2 vieta – Gražinos pagrindinė mokykla, mokytoja metodininkė Vida Povilaitienė), Martynas Rušas (3 vieta – Baisogalos mokykla- darželis, vyresnioji mokytoja Dalia Česonienė); 4kl. grupėje laimėjo Gabrielius Salyga  (1 vieta – Baisogalos mokykla- darželis, mokytoja metodininkė Daiva Volskytė), Greta Kemzūraitė (2 vieta – Šeduvos gimnazija, mokytoja metodininkė Lina Paškevičienė), Ugnė Petraitytė (3 vieta - Šeduvos gimnazija, mokytoja metodininkė Vaida Čepienė); 5-6 kl. grupėje laimėjo 6 kl. mokinys Ignas Kiela (1 vieta – Šeduvos gimnazija, mokytoja Rita Šlivinskaitė), Emilija Špokaitė (6kl., 2 vieta - Gražinos pagrindinė mokykla, mokytoja metodininkė Zita Stasiūnienė), Vidūnas Šukaitis (6kl. 3 vieta – Alksniupių pagrindinė mokykla, vyresnioji mokytoja Julė Ivanauskaitė); 7-8 klasių grupėje laimėjo 7kl. mokinė Gabija Šegždaitė (1 vieta- Grinkiškio J.Poderio vidurinė mokykla, mokytoja metodininkė Sigita Šegždienė), 8 kl. mokinė Kamilė Gineikaitė (2 vieta - V.Kudirkos pagrindinė mokykla, vyresnioji mokytoja Rūta Bernikienė), 7 kl. mokinė Eglė Dučinskaitė (3 vieta - Grinkiškio J.Poderio vidurinė mokykla, mokytoja metodininkė Birutė Dučinskienė). Šių metų konkursų laureatams ir gimnazijos svečiams koncertavo Lizdeikos gimnazijos choras ir vokalinė- instrumentinė grupė ,,Hamus“ bei šokių kolektyvas ,,Kantri“.  

Tikimės, kad kitais metais jubiliejinis respublikinis ,,Žynio“ konkursas sulauks tokio pat gausaus intelektualių ir žingeidžių mokinių būrio, o gal net peraugs į ,,Žynio“ festivalį.

Sandra Karenauskienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė