Šarmotą gruodžio 3 d. rytą grupė lizdeikiečių išsiruošė į sostinę Vilnių. Savo kūrybiniais gebėjimais ir žiniomis puoselėjantys gimtąjį žodį mokiniai ir lietuvių kalbos mokytojai pirmiausia aplankė Lietuvos Edukologijos universitetą. Studijų rinkodaros ir karjeros skyriaus iniciatyva buvo organizuota pažintinė ekskursija po universitetą, mokiniai supažindinti su studijų programomis, veiklos ir karjeros galimybėmis.

Edukacinę programą LEU sudarė dvi dalys, apimančios gana skirtingas sritis: lituanistiką ir mechatroniką.  Kadangi gimnazijoje spalio mėnesį vyko akcija ,,Deimančiukai“ Lizdeikos bendruomenėje“, skirta Juozo Tumo - Vaižganto 145-ųjų gimimo metinių minėjimui,  pasirinkta paskaita, susijusi su šio žymaus rašytojo veikla ir kūryba. Lituanistikos fakulteto dėstytoja doc. dr. Gitana Vanagaitė skaitė paskaitą „Ar literatūra gali padėti suprasti save?“  Pasak dėstytojos, literatūra padeda nusistatyti moralines ribas ir jų neperžengti, padeda surasti atsvarą savo charakteriui, savo būdui. Remiantis Vaižganto mintimis, galima paaiškinti šių dienų problemas ir aktualijas, nes rašytojo veikla ir kūryba aprėpia daugybę bendražmogiškų dalykų, svarbių ne tik vyresniajai, bet ir jaunajai kartai. Teisingai ir dorai gyventi galime išmokti  įsiklausydami į klasiko žodžius: kiek žmogus gali valdyti savo instinktus, tiek jis vertas; vienatinė laimė žmogui - šeima; nedisciplinuotam žmogui gyvenime - vienos kančios.

 Kita paskaita vyko Gamtos tyrimų instituto laboratorijoje. Apie įvairius mechatronikos įrenginius pasakojo bei demonstravo jų taikymą vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. S.Borodinas ir Jaunesnysis mokslo darbuotojas A.Struckas, leidę ir mokiniams ultragarsiniu mechanizmu  supjaustyti dirbtinio pluošto medžiagą. Tad nė nepajutome, kaip greitai prabėgo pora akademinių valandų universitete.

Antrasis kelionės etapas – Tauro kalno papėdėje gyvenusių rašytojų Vinco  Mykolaičio – Putino ir Vinco Krėvės – Mickevičiaus memorialinio buto muziejaus lankymas. Vyresniųjų klasių mokiniai prisiminė svarbiausius šių rašytojų gyvenimo ir veiklos etapus, apžiūrėjo autentiškus baldus ir daiktus, klausėsi V.Krėvės balso įrašų,  jaunesnieji stebėjosi klasikų charakterio sudėtingumu, talentu ir daugialype veikla.

Pavaikščioję po Šv. Kalėdų laukimu alsuojantį Vilniaus senamiestį vakare Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre  stebėjome G.Rossini operą ,,Sevilijos kirpėjas“ (muzikos vadovas ir dirigentas J.Geniušas). Bethovenas, vertindamas jaunąjį kompozitorių, pranašavo, kad  ,,ši opera skambės tol, kol apskritai gyvuos italų opera“. Iš tiesų muzikos, šviesų ir šokio darna žavėjo, o spalvingi, sodrūs charakteriai, melodingos arijos, įspūdingos dekoracijos ir įdomūs sceniniai sprendimai nepaliko abejingų G.Rossinio muzikai.

Džiugu, kad gimnazija  ir jos vadovai randa galimybių paskatinti darbščius,  kūrybingus mokinius, ir tikimės, kad žinios, įgytos klausantis paskaitų ar lankantis muziejuose, padės jaunam žmogui teisingai pasirinkti formuojant savo vertybių sistemą.

Lietuvių kalbos mokytoja

Sandra Karenauskienė