Šaltą sausio trečiadienio popietę, po Lizdeikos gimnazijos mokinių  kūrybinių darbų parodos  atidarymo, viena mokytoja manęs klausia, ar atlieku praktiką, mat pastarąsias dienas dažnai pastebėdavo mane mokykloje, o per parodos atidarymą Viešojoje Radviliškio bibliotekoje dar ir sėdėjau garbingose mokytojų gretose. Praktikos neatlieku, tačiau tai mūsų, tikrų pelėdžiukų, tradicija – kad ir kur bebūtume, žinome savo lizdą ir į jį grįžtame. Mokinių piešinių paroda „Pakyla pelėda išskleidus sparnus“ šį kartą vyko ne pelėdžiukų lizde – Lizdeikos gimnazijoje, tačiau pelėdos, kaip simboliai, atskrido į išminties buveinę – biblioteką. Tiek buvusių, tiek esamų lizdeikiečių piešiniai bei rankdarbiai, simbolizuojantys pelėdą, parskrido iš Seimo, kuriame, Vytauto Juozapaičio iniciatyva, kabėjo ir garsino Lizdeikos gimnaziją.

Parodoje kabantys piešiniai labai įvairūs tiek kūrinio idėja, tiek jos išpildymo technika. Tapyta ryškiomis spalvomis ar smulkiai ir detaliai braižyta pieštuku – pelėdų akys šviečia ir tamsiame, ir šviesiame fone. Nesvarbu, ar visiška tamsa ar akinanti saulė, bet išmintis turi savą, vienintelę tokią šviesą, kurios padedami gyvenime dedame svarbius žingsnius. Mokinių piešinių detalumas ir kruopštumas kuriant pelėdas atlieka dar vieną metaforišką funkciją – išmintis taip pat reikalauja daug laiko ir dėmesio gyvenimiškoms detalėms.

Pelėdžiukų  paroda švies ir išmintimi šildys visą sausio mėnesį, todėl ypač šiuo metų laiku nepagailėkite laiko ir aplankykite Lizdeikos išminties simbolius Radviliškio Viešojoje bibliotekoje.

                                                                                                                                                       Visada lizdeikietė Kristina Šiošytė