Nuo 1969 m. balandžio 22 dienos pradėta švęsti Žemės diena. Jos iniciatorius Denisas Heizas (JAV), tą dieną suorganizavęs didžiausią pasaulyje taikią demonstraciją, reikalavusią švaresnės aplinkos. Kasmet įvairiais būdais pasaulio bendruomenė jungiasi prie šios šventės minėjimo, dažniausiai tai talkos aplinkai tvarkyti, įvairios akcijos. 1971 m. Jungtinės tautos pavasario lygiadienį – kovo 20 d. paskelbė Pasauline Žemės diena, jos iniciatorius Johnas McConnell. Lietuvoje ši diena pradėta minėti nuo 1992 m. Šios dienos minėjimo prasmė – pavasario lygiadienis, jis visame pasaulyje ateina kovo 20 – 21 d. sujungdamas visų tautybių žmones Žemės globai. Pradedama suprasti, kad ne tik žmogų reikia globoti, jam padėti, bet būtinas viso pasaulio žmonijos atsakingas elgesys Žemės atžvilgiu. Todėl jau tradicija tapo Lizdeikos gimnazijoje kovo 20- balandžio 22 dienomis minėti Žemės mėnesį, nes ekologinės pasaulio problemos tampa vis aktualesnės. Didėjanti tarša kelia grėsmę ir gamtai, ir žmogui, o Žemės diena – tai kvietimas susimąstyti.
Balandžio 7d. vyko pamokos „Išvien už gyvą Baltiją!“, skirtos Žemės mėnesiui. „Išvien už gyvą Baltiją!“ – šūkis, kurį pristatė VU studentės Gabrielė Vaitkutė, buvusi mūsų mokyklos mokinė, ir Indrė Čeidaitė, ekologijos magistrantė, ir Lietuvos gamtos fondo atstovė Julija Petrošiūtė. „Išvien už gyvą Baltiją!“ kompanijos siekis – informuoti visuomenę apie eutrofikacijos grėsmes Baltijos jūrai, šio proceso priežastis bei ugdyti aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą, skatinant kasdieninėje savo veikloje rinktis Baltijos jūrą tausojančias alternatyvas.
Pranešėjos pristatė Lietuvos gamtos fondo ir VU universiteto savanorių vykdomą projektą „Baltijos jūra“, „Eutrofikacija“. Šio projekto pristatymo klausėsi 1-3 gimnazijos klasių mokiniai. Jie sužinojo, kad Baltijos jūra yra ir viena labiausiai kenčiančių jūrų pasaulyje, išsiaiškino pagrindines problemas, nuo kurių kenčia jūra. Viena iš jų - eutrofikacija. Mokiniams labai vaizdžiai buvo pristatytos eutrofikacijos priežastys- žemės ūkis ir buitiniai nutekamieji vandenys. Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Eutrofikacija yra reiškinys, kai dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio vandenyje pernelyg išveši dumbliai ir kita augmenija, sutrinka organizmų pusiausvyra. Viso to pasekmės deguonies stoka, dėl to masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis. Eutrofikaciją („vandens žydėjimas“) skatina padidėjęs maistinių medžiagų, azoto ir fosforo kiekis. Mokiniai galėjo palaikyti savo rankose mėginius „žydinčio“ vandens, kuris paimtas iš Kuršių ir Kauno marių. Dumblių stebėjimas per mikroskopą labiausiai nudžiugino pamokų dalyvius. Kas vyksta viename „žydinčio“ vandens laše, mokiniai galėjo stebėti per mikroskopą,
Baugu buvo klausytis ir apie Baltijos jūroje esančias mirties zonas, apie jūroje pamestus žvejų tinklus, mikroplastikus. Mikroplastikai - nematomas pavojus jūroje. Mikroplastikams priskiriamos mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės. Mikroplastiko dalelės yra naudojamos daugybėje įvairių kosmetikos priemonių: šveičiančios dalelės šveitikliuose, norimą konsistenciją, tirštumą, spalvą suteikiančios medžiagos kremuose kūnui ir veidui, dekoratyvinės kosmetikos priemonėse. Baltijos jūros regione atliktas tyrimas atskleidė, kad dėl neefektyvių filtrų nuotekų valymo įrenginiuose net iki 40 tonų mikroplastiko kasmet patenka į Baltijos jūrą.
Išklausę paskaitų, įgytas žinias mokiniai galėjo pasitikrinti lektorių organizuotoje viktorinoje apie Baltijos jūrą ir jos taršą.
Baltijos jūros projekto tikslas- sumažinti eutrofikaciją Baltijos jūroje ir išsaugoti jos išteklius. Daugiausia dėmesio projekte skiriama žemės ūkio ir skalbimo priemonių sukeliamos taršos mažinimui, žuvų išteklių apsaugai.
O kaip mes galime prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo, prie eutrofikacijos mažinimo? Naudokime ploviklius be fosfatų, kosmetikos priemones be mikroplastiko dalelių. Pirkdami šias priemones, skaitykime etiketes, rinkimės ekologiškas priemones.
Lionė Semeniukienė, biologijos mokytoja metodininkė