Jauki popietė garsios XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moters tėviškėje Puziniškyje, Panevėžio rajone.

Tradiciškai Lizdeikos gimnazijos suaugusiųjų klasių mokiniai, švęsdami inauguraciją į gimnazistus, lankosi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėviškėje. Simboliškos veiklos, kurias atliekant pradedamas suaugusiojo žmogaus, kažkada metusio mokslus, tačiau dabar iš naujo pasiryžusio siekti brandos atestato, kelias.

Nors dabar visi rašo kompiuteriu, rašytojos Bitės namuose nusikeliama į XX amžiaus pradžią, kaip tuomet būdavo, iš atskirų lapų siuvamas sąsiuvinis, žąsies plunksna mirkoma į rašalą ir „skrebenami“ žodžiai. Šiųmetės pamokos moto, kurį naujieji gimnazistai įrašė į naująsias „užrašines“, buvo muziejaus globėjos ponios NN kartoti žodžiai, kuriais į mažosios Gabrielės klausimą „kam reikalingas mokslas?“ atsakė jos mokytojas, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas Laurynas Ivinskis: „Mokslas reikalingas tam, kad padėtumėm žmonėms, darytumėm jiems gera, o žmonės už tai mus mylėtų ir gerbtų“.

Vėliau suaugusieji „pasitikrino“, kaip moka daugybos lentelę: gavę po skaičių ar du turėjo mintyse sudauginti vedėjos ištartus ir sustoti į porą su atitinkamu bendraklasiu, kad parodytų teisingą sandaugą. Reikėjo proto, reakcijos, kojų miklumo. Sprendė loginius kryžiažodžius. Apsirikimai, painiava kėlė ir dalyviams, ir suaugusiųjų klasės auklėtojai, ir pamokos vedėjai-muziejininkei daug juoko. Išklausyta ir jaudinanti rašytojos, kultūros veikėjos, labdarės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės nelengvo gyvenimo istorija. Ieškota sąsajų su šiandienio mokytojo, išsilavinusio žmogaus misija. Galiausiai rašytojos tėviškės dvarelio svečiai su dabartine jo globėja-šeimininke ponia Irena šeimyniškai susėdo prie pačių mokinių parengto turtingo vaišių stalo terasoje priešais tvenkinį.

Smagu pažymėti, jog šioje gražioje ekskursijoje-pamokoje dalyvavo ir dalis pernykščių suaugusiųjų klasių abiturientų. Suaugusieji mokiniai nepamiršta mokyklos, klasės auklėtojos, mokytojų. Ir buvusieji, ir dabartiniai gimnazistai noriai dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose. Visi jaučiasi kaip darni šeima.

Alvydė Panova