kaip toj maestro dainoj

po žvaigždėm šiąnakt gulsimės

miestas tylės

mūsų širdžių liepsnose

o mes klajokliai bastūnai

neradę prieglobsčio

kaip vaikai ieškantys trauklapio

ašarom nupraustai žaizdai

šiąnakt sustosim minutei

paklausyti strazdo aikštingos giesmės

*

pasigėriau žmogiškumu

todėl reikalauju ciniškos ramybės

besiblaškydama tarp dulkėtų liepų

ir klaidingų artefaktų

šaukiau Aleliuja naivumui

gavau tik muses puodely

ir dvokiantį kiškio lavoną

*

ten kur undinės glamonėjasi

ir pieno puta leidžiantis saulei

lūpas krauju nudažo

lauk manęs

ties devintu švyturio blyksniu

už jūrų marių

sudeginsiu tave

ir tavo akių perluose

savo mirties datą išraižysiu

*

kaip šerkšno dykumų moralė subrendai

į nevaikiškai bauginančią moterį

skuodžiam tylos paklausyt

nubraižydami kryžium naujus kelius

į vietas kur fėjos geria karštą vyną

ir dalijasi citrinų pyrago receptais

ten mano sielos namai

*

ištremta iš pseudopasaulio

pradėjau kalbėti metaforomis

bandydama įrodyti

kad klounai geba raudoti

raudoni kraujo lašeliai

nuo tavo nosies galiuko –

nudažei mano vestuvinę suknelę

*

vivaldi metų laikai

lyg karoliukai

pabirusios mintys

absurdiškai pripažįstu –

kraustausi iš proto

nežinau

kiek beviltiškų naktų

raudona televizoriaus lemputė

spokso į mane

antonio

tavo smuiko melodija

vingri ir gydanti

dovanojo viltį

išlikti amžinybėje

*

atsitrenkusi į dugną

susivariau vinis į širdį

tas grimasas kurios metų metais

liežuvių rykštėmis mane nuodijo

sutikau būti talžoma –

kaukia kvatoja kūno ir sielos

tuoktuvių muzika

aš paradoksas tarp jų

atsitiktinė auka –

liudytojas savastingo nykimo

Kernavės kalvos,

Kuršių marių ramybė –

Praeitis gyva.

Mantas

Kuršių nerijos

Smėlio pilis išardytos

Verkia tyloje

Austėja ir Samanta

Kryžius prie kelio

Saugo tyliai kaip žmogus,

Meldžiasi dangui

Ugnė

Smėlio banguose,

Tyliai budi Neptūnas

Kuršių nerijoj

Aistis ir Matas

Kauno senamiesty

Nemuno, Neries balsai

Prisimena laiką

Arsenijus

Kuršių nerijoj

Jūra šnara pakrantėj –

Čia mano namai!

Saulė ir Gabija

Kernavės kalnai,

Skamba giesmės amžinai –

Čia bočių namai

Evanas

Vėjas greit nurims,

Bangos ritasi švelniai

Baltijos jūroje

Augustas

Piliakalnių tylos

Neries tėkmė amžina –

Laiko šauksmas čia

Jolita ir Miglė

Nemuno vingiai,

Bokštai žvelgia į dangų,

Tiltas per upę

Lėja ir Mėja

Vilniaus senatvė

Praeitis tave kviečia

Klausyt šnabždesių

Arnas

Senovės kalvos

Kernavę glosto Neris,

Šnabžda praeitis

Kornelija

Dainų šventėje

Susibūrę artimai

Gyvenam kartu

Mileta ir Rusnė

Kryžiai kryželiai

Stovi išdidūs saugotojai –

Žmogaus ateitis

Mileta ir Rusnė

„Esu įkaitas už savo tautą. Ir suvokimas tos aukos palengvina man gyvenimą“, – teigė poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga, kurio kūrybai buvo skirta lietuvių literatūros ir istorijos pamoka „Balio Sruogos „Dievų miškas“. 2024 metų lapkričio 29 dieną 4S klasės mokiniams nuotolinę pamoką vedė Balio ir Vandos Sruogų namų-muziejaus edukatorė Kristina Grigonytė-Šerpenskienė. Pamokos metu edukatorė aptarė svarbiausius memuarinio romano „Dievų miškas“ įvykius, istorines aplinkybes, autoriaus išgyvenimus dėl knygos cenzūravimo, o pamokos pabaigoje buvo patikrinta mokinių išgirsta informacija platformoje „Kahoot“. Lektorė papasakojo apie Balio Sruogos gyvenimą Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943–1945 m. Priminė, kad 1943 metų kovo 16 dieną Vilniuje Balys Sruoga ir kiti 45 Lietuvos inteligentai buvo suimti ir išvežti į koncentracijos stovyklą Lenkijoje. Rašytojas B. Sruoga net ir būdamas stovykloje bando rašyti, jis įkuria literatūros būrelį „Aitvaras“ ir per dvejus metus lageryje parašo 5 kūrinius: 4 komedijas, o penktoji drama buvo skirta jo dukrai, kurios po grįžimo iš koncentracijos stovyklos jis daugiau niekada nebepamatė. Grįžęs iš koncentracijos stovyklos rašytojas gydėsi Birštone, kuriame kūrė romaną „Dievų miškas“. Dirbo labai intensyviai, rašė po 10–12 valandų per parą. Deja, bet romanas buvo daug redaguojamas redaktorių, kritikuojamas, nes neatitiko socialistinio realizmo kūrybos metodų ir dėl propagandinės politikos nebuvimo. Edukatorė paminėjo įdomų faktą, kad pirmą kartą į anglų kalbą romaną „Dievų miškas“ išvertė Balio Sruogos anūkė Aušrinė. Taigi, paskaitos metu buvo galima išgirsti daug įdomios ir prasmingos informacijos apie rašytoją Balį Sruogą ir jo kūrybą.

Nelly Snockytė